"OpenType" ir "TrueType" yra šriftų failų formatai, naudojami tekstui saugoti ir atvaizduoti skaitmeniniuose įrenginiuose. Nors abu formatai yra plačiai naudojami, jie turi keletą svarbių dizaino ir funkcionalumo skirtumų.
"TrueType" sudaro"Apple" ir "Microsoft" buvo pristatytos devintojo dešimtmečio pabaigojeStandartinis šrifto formatas. Pagrindinės jo savybės:
- Kvadratinės Bézier kreivės: "TrueType" šriftai naudoja kvadratines Bézier kreives, kad apibrėžtų simbolio kontūrą, kuris gerai pritaikomas skirtingiems šriftų dydžiams ir skiriamajai gebai.
- Spausdinimo tikslumas: pristačius "TrueType" šriftus buvo "šriftų instrukcijų rinkinys" – įterptųjų šriftų instrukcijų rinkinys, kuris kontroliavo skirtingų dydžių ir skiriamosios gebos šriftų rodymo ir spausdinimo tikslumą.
- Vieno failo struktūra: "TrueType" šriftai paprastai saugomi viename faile (failo plėtinys .ttf).
"OpenType" sudaroŠrifto formatas, kurį 1990-ųjų pabaigoje kartu sukūrė "Microsoft" ir "Adobe", kuris sujungia "TrueType" ir "PostScript" (1 tipo) formatų funkcijas ir prideda keletą naujų funkcijų. Pagrindinės "OpenType" funkcijos:
- Keturių laipsnių Bézier kreivės: OpenType šriftai gali naudoti TrueType kreives arba PostScript kreives, kurios yra pagrįstos keturių laipsnių Bézier kreivėmis. Failai, palaikantys PostScript kontūrus OpenType šriftais, dažnai turi .otf plėtinį.
- Išplėstinės tipografijos galimybės: "OpenType" šriftai palaiko sudėtingesnes tipografijos funkcijas, pvz., ligatūras, alternatyvius simbolius, viršutinius indeksus, apatinius indeksus ir teksto variantus. Šios funkcijos naudingos sudėtingiems teksto maketams ir daugiakalbiam palaikymui.
- Daugiau simbolių: "OpenType" šriftai palaiko iki 65 536 simbolių (išplėstas "Unicode" diapazonas), todėl juose galima įtraukti daug glifų, pvz., papildomų simbolių rinkinių, istorinių formų ir kt.
- Kelių platformų suderinamumas: "OpenType" šriftai sukurti taip, kad išlaikytų nuoseklumą įvairiose platformose ir programose, todėl jie pasiekiami "MacOS", "Windows", "Linux" ir kt.
Bendrą"OpenType" yra modernesnis ir universalesnis šrifto failo formatas, kuri siūlo išplėstines tipografijos parinktis ir geresnį simbolių palaikymą. Tačiau "TrueType" šriftai vis dar plačiai naudojami elektroninės leidybos srityje ir dėl savo paprastumo ir stabilumo juos palaiko daugelis sistemų ir įrenginių. "OpenType" formatas buvo pristatytas siekiant pašalinti "TrueType" ir "Type 1" šriftų formatų apribojimus, siūlant galingesnes tipografijos galimybes ir platų kalbos palaikymą.
Verta paminėti, kad nors .ttf failo plėtinys iš pradžių buvo naudojamas "TrueType" šriftui identifikuoti, jis taip pat gali būti naudojamas "OpenType" šrifto formatu. "OpenType" yra "Microsoft" ir "Adobe" bendrai sukurtas šrifto formatas, pagrįstas "TrueType" šriftų technologija, tačiau prideda "PostScript" šrifto duomenų palaikymą ir suteikia pažangesnes tipografijos galimybes.
"OpenType" šriftai gali turėti du skirtingus failų plėtinius:
- .otf – tai standartinis OpenType šrifto failo plėtinys, kuriame paprastai yra šriftų, naudojančių kontūrus PostScript pavidalu. Tai šriftai, žinomi kaip OpenType PS arba OpenType PostScript.
- .ttf – šis plėtinys istoriškai buvo naudojamas "TrueType" šriftams nurodyti, tačiau jis taip pat naudojamas "OpenType" šriftams, naudojantiems "TrueType" formalius kontūrus. Tai šriftai, žinomi kaip OpenType TT arba OpenType TrueType.
Taigi, nors .ttf failas paprastai reiškia "TrueType" šriftą, jis taip pat gali būti "OpenType" šriftas, atsižvelgiant į šrifto failo duomenų struktūrą. Norint nustatyti, ar tam tikras .ttf failas yra tikras "TrueType" ar "OpenType" šriftas, gali reikėti naudoti šriftų peržiūros įrankį arba specializuotą programinę įrangą, kad patikrintumėte jo metaduomenis arba kontūro formatavimą. Daugeliu atvejų jis gali būti naudojamas daugumoje šiuolaikinių operacinių sistemų ir programų, palaikančių šiuos formatus, nepriklausomai nuo to, ar šrifto failas yra "TrueType" ar "OpenType" formatu.
|